13394183_930539387092549_6217122430792491572_n.jpg13407204_930539687092519_2277433327050432021_n.jpg13413630_930539463759208_2735269140540169179_n.jpg13419277_930538867092601_6515248315072018080_n.jpg222.jpg400-metru---400-buteliu.jpgDSC_0038.JPGDSC_0041.JPGDSC_0090.JPGDSC_0104.JPGDSC_0118 _2_.JPGDSC_0145.JPGDSC_0239 – kopija.JPGDSC_0302.JPGalkoholi-kviete-keisti-i-sporta.jpg

Veikla, interesų sritys, visuomenėje...




Kviečiu aplankyti mano naują svetainę www.Primatas.lt


Klaipėdos universiteto akademinė bendruomenė dalyvauja protesto akcijoje/ eitynėse prieš antidemokratiškas aukštojo mokslo reformas.




Trumpas interviu su metų klaipėdiete Galina Kučinskiene.


www.Bukmanodraugas.lt


Akimirkos: Platono akademija, Klaipėdos universitetas.



Lankiausi Klaipėdos universiteto dėstytojų ir studentų įkurtoje Platono akademijoje. Čia filosofijos ir kultūrologijos katedros studentai ir dėstytojai pasakojo būtas, o gal dar busimas /istorijas/, dalinosi savo patirtimi su Klaipėdos gimnazistais ar šiaip praeiviais užsukusiais karštos arbatos su šaltais sausainiais... na trumpą apžvalgą galite pažiūrėti ir patys...

Varžybos, aktyvus laisvalaikis. 2016 m.

Kelių susitikimų su aktyviais Klaipėdiečiais ir miesto svečiais prie vasaros estrados metu buvome nustebinti prisitraukimų prie skersinio rekordų šturmu.

Štai keletas iš jų:
M. Rimaitė - 12 prisitraukimų.
D. Baltrūnas - 14 prisitraukimų.
D. Briedis - 14 prisitraukimų.
A. Štempelis - 17 prisitraukimų.
P. Žukovas - 19 prisitraukimų.

  


Baigėsi pirmasis iš trijų sveiką gyvenseną propaguojančių renginių prie vasaros estrados. Kvietėme žmones sudalyvauti prisitraukimų prie skersinio pasiekimų registravime, giros kilnojimo ir kūrybinės saviraiškos užsiėmimuose. Saulėta šeštadienio popietę susipažinome su nuostabiais žmonėmis, diskutavome apie sportą ir turiningą laisvalaikio praleidimą taip pat padarėme kelias nuotraukas Smile (Daugiau nuotraukų galite rasti mano FB paskiroje Andrejus Larionovas)



Klaipėdiečiai bandė įveikti 700 laiptelių

Gerai nusiteikę jaunuoliai ketvirtadienį lipo į aukščiausią gyvenamąjį pastatą Klaipėdos mieste ir įveikė rekordinį laiptelių skaičių. Būtent taip netradiciškai mokslo bendruomenė minėjo Pasaulinę filosofijos dieną.
Sveikame kūne – sveika siela", – perfrazavus šį visiems gerai žinomą, dar antikos laikais išpopuliarėjusį posakį, teigiama, jog į dangų galima nubėgti tik per filosofiją. Tuo įsitikinę rekordo iniciatoriai. Klaipėdos universiteto studentai siekė paneigti mitus, jog filosofai tūno tik bibliotekoje.

Entuziastai, nepatingėję lipti į 34-ių aukštų gigantą "Pilsotas", kurio aukštis – 112 metrų, buvo apdovanoti apie tai liudijančiais pažymėjimais.

Pirmos vietos laimėtojui – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariui atiteko taurė, o kitiems prizinių vietų nugalėtojams įteiktos Klaipėdos universiteto knygos.

Organizatoriai preliminariai suskaičiavo, jog iš viso "Pilsotas" turi apie 700 laiptų. Kiekviename aukšte – maždaug po 20.

Vienas renginio sumanytojų, Klaipėdos universiteto Filosofijos ir kultūrologijos katedros studentas Andrejus Larionovas pasakojo, kad UNESCO paskelbtą Pasaulinę filosofijos dieną norėjosi paminėti netradiciškai.

"Mums ši idėja pasirodė originali, nes, tarkime, bėgimas parke ar kur kitur jau nieko nestebina ir tampa banalybe. Maža to, turime galimybę vieninteliai iš visų Baltijos šalių įkopti į aukščiausią gyvenamą daugiabutį. Kvietėme visus: studentus, moksleivius, karius, dėstytojus", – vardijo pašnekovas.

Dalyvauti užsiregistravo apie 30 norinčiųjų. Kiekvienas jų kas pusė minutės į viršų kopė po vieną. Kaip paaiškėjo, įveikti 700 laiptelių nėra taip paprasta – savanoriams teko gerai paprakaituoti, kad atsidurtų paskutiniajame pastato aukšte.

Iniciatyvos sumanytojai pripažino siekę ne tik išjudinti jaunuolius, bet ir pristatyti filosofijos studijų programą, kuri šiandien, A.Larionovo žodžiais, nėra populiari.

Vėliau dalyvių laukė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono karių savanorių paruošta karšta arbata ir filosofinės diskusijos apie spartietišką gyvenimo būdą – sveiką kūną ir sielą.



Medijų filosofai Klaipėdai. Bėgimo laiptais varžybos į aukščiausią daugiabutį Lietuvoje.



Pasaulinei filosofijos dienai paminėti Klaipėdos universiteto filosofijos ir kultūrologijos katedra kartu su sveikatos mokslų fakultetu surengė neeilinį renginį - bėgimą laiptais į 112 -os m. aukščio pastatą. Bėgimas į aukščiausią šalies daugiabutį (net 700 laiptelių) simboline prasme išreiškė dar senovės antikoje išpopuliarėjusi šūkį : sveikame kūne - sveika siela! Renginio dalyviai pasisėmė gerų emocijų, buvo apdovanoti, bei turėjo galimybę dalyvauti filosofinėje diskusijoje. Renginio organizatoriai džiaugėsi, kad šis bėgimas dovanojo miestui gerą nuotaiką ir viliasi, kad panašūs renginiai ateityje taps tradiciniais.
Andrejus Larionovas.


Į neįgaliųjų širdis - per sportą

Į neįgaliųjų širdis - per sportą nuotrauka, foto

"Neįgalieji sportininkai tikslų siekia daug ryžtingiau ir nuoširdžiau. Malonu žiūrėti, kai po pergalės švyti jų veidai", - "Vakarų ekspresui" sakė Pasaulinės fitneso federacijos (WFF) atstovas neįgaliųjų sportui klaipėdietis Andrejus Larionovas.

Išugdė 4 čempionus

Vos 24-erių vaikinas Klaipėdoje subūrė neįgaliųjų fitneso ir jėgos sportininkų rinktinę, kurios net keturi nariai - Gintas Jonauskas, Tomas Dirgėla, Monika Miškinytė ir Viktoras Topal jau spėjo tapti šalies čempionais.

"Dirbu socialiniais tikslais, iš to neuždirbu pinigų, net atvirkščiai aukoju savo asmenines lėšas nuvežti sportininkus į varžybas. Apmaudu, kad žmonės dažniausiai žiūri tik į sveikuosius, o neįgaliųjų aplink save nemato, arba tiesiog atstumia juos. Kai savo akimis susiduri su neįgaliųjų bėdomis, tavosios problemos atrodo itin menkos", - pasakojo A. Larionovas.

Anot klaipėdiečio, visus vargus atperka neįgaliųjų sportininkų nuoširdumas ir begalinis tikslo troškimas.

"Kai matai jų užsispyrimą, norą gyventi bei džiaugtis pasauliu, ir pačiam norisi pozityviau žvelgti į aplink supantį pasaulį. Tada net pats šypseną išspaudi, pasikrauni energijos ir suvoki, kad jiems reikia tiek nedaug - tik visuomenės palaikymo ir nuoširdaus bendravimo", - mintimis dalijosi pašnekovas.

Teikia slaugos pagalbą

 

A. Larionovas: "Apmaudu, kad žmonės dažniausiai žiūri tik į sveikuosius, o neįgaliųjų aplink save nemato, arba tiesiog atstumia juos. Kai savo akimis susiduri su neįgaliųjų bėdomis, tavosios problemos atrodo itin menkos."
A. Larionovą, kuris praėjusiais metais įkūrė VšĮ "Slaugos pagalba" (ši įstaiga rūpinasi neįgaliųjų ir senyvo amžiaus slauga), su neįgaliaisiais suvedė pats likimas.

"Mano amžinąjį atilsį tėtis net aštuonerius metus buvo sukaustytas invalido vežimėlyje - sirgo išsėtine skleroze. Nuolat rūpinausi juo, prižiūrėjau, vežiojau po ligonines, - prisiminė vaikinas.

- Tėčio draugai, draugės, taip pat neįgalieji, nuolat ieškodavo įstaigos, kuri nemokamai arba už minimalią sumą rūpintųsi neįgaliaisiais, tačiau niekur to negalėjo rasti. Tiesiog nebuvo į ką kreiptis. Žinodamas jų bėdas, pats nusprendžiau imtis iniciatyvos ir įkūriau VšĮ "Slaugos pagalba".

Pastarojoje įstaigoje nemokamai dirba septynios savanorės merginos.

"Mes nemokamai arba už simbolinę kainą rūpinamės neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių slauga, lankomės jų namuose, teikiame socialinę pagalbą, taip pat už simbolinę kainą nuomojame įvairius neįgaliųjų vežimėlius, lazdas ir panašiai. Mūsų tikslas - neuždirbti pinigų, o padėti žmonėms, teikti socialinę pagalbą", - kalbėjo A. Larionovas.

Jis pasidžiaugė, kad jau yra sukurtas tinklalapis: www.slaugospagalba.lt , kuriame detaliai išaiškintos teikiamos paslaugos.

 

Pasaulinės fitneso federacijos (WFF) atstovas neįgaliųjų sportui klaipėdietis A. Larionovas (dešinėje) neįgaliųjų Klaipėdos rinktinės nariams negaili naudingų patarimų.

Planuose - Europos ir planetos čempionatai

Jaunasis klaipėdietis neįgaliuosius būtent į fitneso ir jėgos sportą įtraukė neatsitiktinai - pats prieš kelerius metus profesionaliai užsiminėjo fitneso sportu ir buvo tapęs Lietuvos, įvairių tarptautinių turnyrų ir net Europos čempionu.

"Šių pasiekimų nesureikšminu. Domiuosi šiuo sportu, tačiau dabar mano pagrindinis tikslas - į fitnesą ir jėgos sportą įtraukti kuo daugiau neįgaliųjų. Sieksiu organizuoti bei dalyvauti įvairiuose neįgaliųjų sporto, užimtumo, mokymų ir poilsio renginiuose. Privalu sudaryti galimybę neįgaliesiems lengviau integruotis į visuomenę ir iškovoti tarptautinę sėkmę", - pabrėžė A. Larionovas.

Vaikinas nuolat internetu bendrauja su užsienio šalių neįgaliaisiais sportininkais, teikia jiems patarimus ir bando įtraukti į sportinę veiklą.

Jau gegužės 8 dieną keli Klaipėdos neįgaliųjų rinktinės nariai planuoja dalyvauti Kaune vyksiančiame Europos fitneso čempionate, o spalio 27 dieną ketina vykti į planetos čempionatą, kuris bus rengiamas Slovakijoje.

"Džiaugiuosi, kad Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius davė žodinį pažadą apmokėti kelionės išlaidas į Slovakiją. Tai neįgaliesiems sportininkams bus didelė motyvacija ir parama, - sakė A. Larionovas. - Būtų gerai, kad atsirastų daugiau rėmėjų, kurie šiais sunkiais ekonominiais laikais paremtų mūsų neįgalius sportininkus. Juk jiems paramos ir palaikymo reikia daug labiau, nei sveikiesiems".

Paulius MATULEVIČIUS




400 metrų - 400 butelių

Andrejus LARIONOVAS

 

400 metrų - 400 butelių nuotrauka, foto

Iš greta Klaipėdos miesto esančios gyvenvietės Liepų gatve ne kartą teko važiuoti dviračiu į netoliese įsikūrusią sporto aikštelę. Geras dviračių takas dar labiau motyvuoja dviratį rinktis kaip alternatyvią transporto priemonę, tačiau tai,  ką tenka matyti vos kilometro kelio atkarpoje, nustebintų net labiausiai patyrusį kiemsargį. Abi dviračių tako puses supa ne gėlės ar net ne koks purvynas, bet žalesni už įprastinę veją alkoholio surogato buteliai, kurių pavadinimams buvo pasitelkta aukščiausio lygio kūryba ir ironija.

Suprantu, kad šio pigiausio vyno tarą čia palieka ne šalia esančios Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai ar taku važiuojantys dviratininkai, bet šalia miesto centro esantį gamtos kampelį pamėgę asmenys, kurie, galima sakyti, jau "įveikė" tą mistinę saikingo alkoholio vartojimo ribą, beje kuris vis dar propaguojama kaip alkoholio vartojimo kultūra.

Kaip suprantu, šis dviračių takas vienija dvi savivaldybes, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono. Nežinau, kas kasmet čia pjauna veją, bet tikrai žinau, kad šiukšlyno niekas jau seniai netvarko.

Nusprendęs imtis asmeninės iniciatyvos ir apsiginklavęs talpiais šiukšlių maišais, nukeliavau surinkti taros, kurios, deja, nesuperka jokios supirktuvės. Per beveik dvi valandas pavyko surinkti dešimt tokių maišų ir suskaičiuoti, kad surinkau maždaug keturis šimtus alaus ir vyno butelių.

Tokiais atvejais pasidaro aišku, kodėl Lietuva pirmauja pagal išgertą alkoholį Europoje. Reikia prisipažinti, kad sąžiningai išvalyti kelio nepavyko, bet kitąmet, kai bus šviežiai nupjauta žolė, gal atsiras daugiau klaipėdiečių, norinčių prisidėti prie savo miesto švaros, o gal šį darbą atliks tie, kam tai priklauso atlikti...





Alkoholį kvietė keisti į sportą

Alkoholį kvietė keisti į sportą nuotrauka, foto

 

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Šeštadienį prie paminklo "Arka" praeivių dėmesį traukė pastatytas skersinis, ant kurio praeiviai buvo kviečiami padaryti kuo daugiau prisitraukimų. Kartu miestelėnai buvo raginami atsisakyti svaigalų.

VšĮ "Tautos blaivybės fondas" taip kvietė klaipėdiečius propaguoti sportą ir nevartoti alkoholio. Renginiu blaivybei ir sportui propaguoti "Tautos blaivybės fondo" vadovas Andrejus Larionovas tikėjosi paskatinti uostamiesčio gyventojus susimąstyti apie alkoholio daromą žalą, pakviesti juos keisti savo gyvenimo būdą, daugiau dėmesio skirti sportui.

Renginio iniciatoriai dalyvauti renginyje kvietė ir 29 Klaipėdos mokyklų moksleivius,tačiau tik dviejų mokyklų atstovai žadėjo šį kvietimą perduoti klasėms, o šeštadienį moksleivių akcijoje apskritai nesulaukta.

Visi norintys galėjo pasirašyti kuriamoje Blaivybės knygoje, taip pasižadėdami savo ir artimųjų gerovei nevartoti svaiginančių medžiagų: alkoholio, narkotikų, taip pat - ir rūkalų. Per maždaug valandą knygoje pasirašė apie dešimt žmonių, iš viso – 28 žmonės, prisitraukimus (nuo 1 iki 41) prie skersinio už blaivią Lietuvą darė 12 žmonių.

“Dalyvių nebuvo daug, bet ir oras nepalankus tokiai akcijai. Pasidalinome kontaktais, aktyvūs klaipėdiečiai pažadėjo prisijungti prie sporto užsiėmimų, į kuriuos pradėsime kviesti jau šį mėnesį”, - sakė A. Larionovas.

Fondo atstovų teigimu, tai buvo pirmasis iš daugelio planuojamų visoje Lietuvoje nekomercinių tokio pobūdžio renginių.

A. Larionovas taip pat pažymėjo, kad, jo nuomone, viena didžiausių alkoholizmo formavimosi priežasčių – saikingo gėrimo propagavimas.

“Pastarosiomis dienomis masinio informavimo priemonės intensyviai kalba apie galimybę grąžinti priverstinį gydymą alkoholikams ir kitus su vartojimų susijusius draudimus, tačiau tęsiamas smegenų plovimas apie saikingą vartojimą, ypač jaunimui. Taip tęsiamas senosios "kultūros" žvyrkelis. Tęsiamos senosios “tradicijos”, kurios, kaip matome, prie nieko gero neprivedė, bet kurias turime galimybę sustabdyti”, - teigė A. Larionovas.

Pasak jo, retas alkoholikas nusprendė būti šios "profesijos" atstovu, didžioji dalis žmonių formuojama aplinkos, todėl viskas priklauso nuo tos nedidelės grupės valdininkų kurie atsakingi už tai ką jie sugebės įdiegti likusiems. Vyras pažymėjo, kad nors kasdiem matoma, kokių pasekmių turi alkoholio vartojimas, trūksta kontrolės.

“Aš nesiūlau grąžinti sauso įstatymo, aš tik svajoju apie tokią Lietuvą, kurioje pirkti ir vartoti alkoholi būtų gėda ir neatsakinga, pardavimas taip pat būtų ribojimas maksimaliai - tai svarbiausias “Tautos blaivybės fondo” tikslas, kuris formuos naujas pažiūras ateinančioms kartoms, - dėstė A. Larionovas. - Mes žmones kviečiame vienytis, rinktis sportą, turiningą laisvalaikį be kažkokios mistinės saikingos ribos. Kol kas lieka tik pasidžiaugti, kad gatvėse automobilių greitį riboja kelių ženklai ir kitos priemonės, o ne paliekama laisva valia rinktis "saikingą" greitį vairuotojų nuožiūra.”


2016.01.19

Nedidelis šaltis ir smarki pūga mus pakvietė į Nidą. Čia plakatai agituojantys gyventi sveikai ir blaiviai taip pat rado savo vietą.



2015.05.27 Pradedame platinti plakatus - antialkoholinės propagandos tikslais.











NETYČINĖ ŽMOGŽUDYSTĖ, O GAL TYČINĖ, BET NEPLANUOTA?

Daugiausiai žmogžudysčių, savižudybių ir smurto proveržių įvyksta dėl apsvaigimo nuo alkoholio, kaip sakoma pametus protą...
Žmonės kelia stikliuką už draugų sveikatą, pasisekimą, tai tarsi sena tradicija be kurios neįsivaizduojama daugelių šventė, alkoholis tapo turiningų pokalbių ir linksmos nuotaikos nepakeičiamas komponentas. Ironiška, bet kartais tie pakelti tostai už draugo sveikata ne tik ateityje atsiliepia priešingai, bet ir pačios linksmybės baigiasi tragiškai. Užstalės girtavimas - gera proga žmogžudystei ir nebūtinai asocialių žmonių rate, tai įrodo pirmaujanti statistika kuomet buitinės žmogžudystės prasideda nuo bendrų išgertuvių arba tiesiog apsvaigus nuo alkoholio. Bet labiau norisi pakalbėti ne apie girtą užstalę, bet apie tuos kurių girtavimas gali paliesti bet kurį iš mūsų.
Autoavarijos atsirado su pačių automobilių sukūrimu, tačiau šiandien keliuose miršta ypač daug žmonių, o pagrindinė to priežastis ir vėl alkoholis. Tokių įvykių priežastimi žmonės įvardina ne patį gėrimą, bet- piktnaudžiavimą alkoholių, ir dalis toliau vartoja svaigalus tik tarsi žinodami ribą - nepiktnaudžiauja. Tačiau niekas dar nenubrėžė ribos kur baigėsi svaigalų gėrimas ir prasideda piktnaudžiavimas. Kas atneša žmonijai daugiau nelaimių ta nežinoma gėrimo ar piktnaudžiavimo "riba"? Girtuokliai retai vairuoja automobilį, būtent tie "kultūringieji", saikingos alkoholio dozės žinovai ir yra nelaimių keliuose kaltininkai. Ta riba apie kuria kalba alkoholio vartotojai, tai tik įsivaizduojama riba jų poreikiuose kuri dažniausiai nuolat auga, dažniausiai kol neatsitinka nelaimė, kuri pamoko taip pat nevisus. Mokomės iš nelaimių, bet ar jos turi paliesti nekaltus žmones, kartais net vaikus, kad šie girtuokliai suprastu jog jokios ribos nėra?


DOROVINIS PARALYŽIUS - PIRMAS ALKOHOLIKO BRUOŽAS

Net mokslininkų nuomone - geriančio žmogaus psichika ir charakteris pakinta labiau už daugumos ligonių sergančiu kitomis psichinėmis ligomis. Mano nuomone, girtavimas, tai psichinės ligos priežastis, silpnybės, žemos savimonės išraiška. Net - mokslininkų, rašiau todėl, kad tai autoritetinga nuomonė, bet mažai turinti bendro su alkoholikų socialinių gyvenimų šeimos viduje. Kas geriau, nei alkoholiko šeimos nariai galėtų pasakyti, kaip pakinta tokio žmogaus charakteris. Pirmiausiai kas krinta į akis, geriančiojo elgesyje, tai dorovės nuosmukis, abejingumas darbui, pagarbai kitiems, visuomenės ir moralinėms normoms. Mokslinių požiūrių toks dorovinis abejingumas atsiranda labai anksti, tada, kuomet protinė smegenų veikla dar yra beveik nepakitusi. Neišvengiami alkoholiko charakterio bruožai, cinizmas ir egoizmas dažnai liudija nusikalstama šių žmonių veiklą. Alkoholikas suvokia tokius pokyčius savo protų, tačiau retas ryžtasi kažką keisti. Geriant toliau, dorovinis nuosmukis tik stiprėja ir greitai pasiekia taip vadinama dorovinį idiotizmą, skiriasi tik jo atsiradimo būdas.
Šis bendras visiems alkoholikams dorovinis nuosmukis pasireiškia ne tik užtarnavus "gėrimo stažą", bet dažnam apsvaigus nuo šio narkotiko net pirmąjį kartą, ne veltui sakoma - kas sarmata blaiviam, ne sarmata girtam. Alkoholis tapo sąžinės balso slopintuvas, gyvuliškų žmogaus instinktų išraiškos priežastis ir pasekmė, prisigėrus ne gėda, nes tai "ne žmogaus, o alkoholio darbas". Egocentrizmas, kuomet visi klausimai sprendžiami savo naudai taip pat tarnauja viena iš daugelio negeriausiu alkoholiko savybių. Nesugebėjimas savarankiškai spręsti iškilusių problemų, nuolatinis pagalbos iš šalies poreikis ir silpna koncentracija ties pradėtų darbų tokį žmogų lydi nuolatos. Dar didesnę nuostabą kelia tai, kad ir kokie šie žmonės atrodytų "menkaverčiai" aplinkiniams, save jie mato aukštumoje. Skundžiasi, kad jų niekas neįvertina, nesupranta, jaučiasi žinomesni nei yra iš tikrųjų, prisimena įsivaizduojamus arba stipriai perdėtus praeities pasiekimus... didybės manija ir nieko daugiau...

SAIKINGA ALKOHOLIO DOZĖ TAU IR TAVO VAIKUI

Neretas atvejis kuomet spaudoje tenka išvysti "naudingus" medikų patarimus kuriuose alkoholis vadinamas ne nuodu, o vaistu. Tokie pranešimai iš daugumos autoritetingais laikomų žmonių lupų mažų mažiausiai skamba neatsakingai. Kodėl vis dar propaguojamas "saikingas" gėrimas, neaišku. Galima spėti, gal tokiu būdu pateisinamos savo silpnybės ("išgerti galima ir net naudinga gydimo tikslais"), o gal veikia įsisenėjęs mastymas kuomet išgertuvės buvo "natūralus tikrų vyrų reikalas", gal už to slypi ir verslo ir lengvo žmonių valdymo palaikymo motyvai (tarnaujama įrankių siekiant paprasčiausios žmonių priklausomybės).
Tai kokia ta nenuodinga ir net naudinga dozė?
Vieni sako taurė vyno prie pietų stalo (nuo jos pradėjo dauguma alkoholikų, o kultūringi degustuotojai vėliau kenčia ir nuo kepenų cirozės) kiti degtinės ar net naminės stikliukas (nuo pastarojo kartais, net akimirksniu miršta užkietėję alkoholikai). Kaip sako "ekspertai" svarbu - nepadauginti. Saikingas dozės kiekis kiekvienam suprantamas skirtingai. Tą nematomą ribą galima palyginti su automobilio vairuotojui nustatyta greičio riba kurios privalu laikytis, bet nesuteikiant galimybės bent kartais stebėti greičio spidometrą. Net greitis ilgainiui didėja adaptuojantis prie ankstesniojo, įgavus vis daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi. Pamėginkim šiek tiek ironizuoti, bet neatitoldami nuo tiesos.
Jeigu imsime laikyti saikinga ir net naudinga alkoholio dozę puse stiklinės degtinės sau, gal dalį šio vaisto vertėtu padalinti ir savo vaikui, juk savo vaikams trokštame visko, kas geriausia... Juokas pro ašaras, bet žinomas ne vienas atvejis kuomet vaikai tokiu būdu buvo nugirdomi savo tėvų ir ne visada tai baigdavosi "gerai" t.y. įprastu skrandžio plovimu, ligoninės palata...
O kaip dėl vaiko kuris dar yra motinos įsčiose ir dar tik ruošiasi pažinti pasaulį? Net placenta sauganti vaisių nesulaiko alkoholio. Tyrimais nustatyta, kad iš pusantro tūkstančio naujagimių dviems procentas buvo nustatytas bendro vystymosi nukrypimas nuo normos, "saikingai" geriančių motinų vaikams šis procentas padidėjo iki devynių. Skaičiai nedideli, bet ar jus norėtumėte, kad jūsų vaikas būtų vienas iš tų devynių procentų?

ALKOHOLIŲ GALIMA PIKTNAUDŽIAUTI? VADINASI GALIME GERTI SAIKINGAI?

Mokslas jau senai turi dideles galimybes tirti gyvo žmogaus smegenys, anksčiau tokie tyrimai buvo atliekami tik skrodimo metu. Senai žinomas faktas, kad alkoholikai pasaulį suvokia "išdžiuvusiomis" smegenimis. Šis reiškinys nustatytas ~95 proc. alkoholikų ir ~85 procentams geriančių "saikingai". Nevartojant svaigalų bent pusmetį nustoja žūti neuronai, net žmonėms su gerokai sumažėjusiomis smegenimis pagerėja protinė veikla, nors žinoma žuvę neuronai neprisikels... Save "saikingai" geriančiais - vadinantis žmonės, dažnai kartoja nejaučiantis žalingo alkoholio poveikio, retas tik prisipažįsta bloga sveikata po perlenktos lazdos, bet viskas jų žodžiais tariant - atsistato. Tokio pobūdžio silpna savimonė pakišo koją ne vienam užkietėjusiam alkoholikui jo kelio kryžkelėje. Nemokėjimas tinkamai vertinti ar silpnumas iš dalies pateisinami tuo, kad savo išore suvokiame lengviau ir tiksliau negu vidų. Todėl negrįžtamą alkoholio poveikį smegenims geriant net pirmąjį kartą suprantame menkai, visai kas kitą, jeigu tai kitą rytą gerokai aiškiau atsispindėtų mūsų veide. Tuomet daugeliui paskata mesti alkoholį į šalį butu gerokai didesnė, bet kokia primityvi klaida, juk žaloje iškaro ir net ne rankas, veidą ar plaukus, o svarbiausia savo organą - smegenis, savo asmenybę viduje ir išorėje... Nustokime tikėti nenubrėžta linija - saikingo gėrimo riba.


NEĮGALIEJI

Ypatingą dėmesį visuomeninėje veikloje koncentruoju įneįgaliųjų integracijos gerinimą buityje ir socialinėje aplinkoje, periodiškai inicijuoju šių problemų viešinimą spaudoje, kreipiuosi šiuo klausimu į įvairias suinteresuotas šiuo klausimų institucijas.

Nuo 2010 metų Pasaulinėje fitneso (kūno rengyba) federacijoje (WFF- International) esu išrinktas Lietuvos neįgaliųjų sporto koordinatoriumi. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prisidėti ne tik prie judėjimo negalią turinčio jaunimo socializacijos gerinimo, bet ir šių jaunuolių aktyvaus laisvalaikio organizavimo.

2009 - 2015 m. laikotarpyje mano suburta nedidelė Lietuvos jėgos sporto ir fitneso neįgaliųjų sportininkų komanda tapo ne tik savo šalies čempionais, bet ir iškovojo prizines vietas Europos bei pasaulio čempionatuose. Tai akivaizdus įrodymas, kad žmonės su negalia pasiekia aukštų rezultatų kai yra neatstumiami ir jais yra rūpinamasi bei tikima jų galimybėmis.

Liepojos neįgaliųjų pavyzdys: viskas įmanoma

Andrejus LARIONOVAS

 

Neseniai teko lankytis Liepojoje, kuri šiuo metu yra vienas labiausiai pritaikytų miestų neįgaliesiems Europoje.

Liepojos miestas yra pripažintas palankiausiu neįgaliųjų turizmui Europoje. Kažkada (ir dabar) dauguma Europos šalių aplinkos pritaikymo patirties galėjo pasisemti Norvegijoje, o dabar patys norvegai nevengia atvykti į Liepoją.

Tokiems pokyčiams atsirasti neužtenka vien piniginių lėšų, todėl dauguma Liepojos ir visos Latvijos neįgaliųjų dėkoja šių pokyčių iniciatoriui Mariui Ceiruliui - Liepojos neregių bendrijos vadovui ir visai šio žmogaus bendraminčių bei bendradarbių komandai.

Keli kabinetai virto centru

Maris atvirauja, kad jaunystėje jam mažai rūpėjo neįgaliųjų problemos, kol negalia nepalietė jo paties - būdamas 25 metų jis pateko į autoįvykį, kurio metu dūžtančio priekinio automobilio stiklo šukės, patekusios į akis, iš karto ir negrįžtamai sužalojo regėjimą taip, jog Maris dabar mato tik kairiąja akimi ir tik šviesą bei spalvų kontrastus.

Tada jis pradėjo domėtis, kaip galima palengvinti regėjimo negalią turinčių žmonių judėjimą gimtojo miesto gatvėmis, naudojimąsi viešuoju transportu, viešaisiais tualetais arba kaip neįgalusis galėtų praleisti laiką pajūryje be pagalbos iš šalies. Sekdamas norvegų pavyzdžiais jis įkūrė aklųjų bendriją, o ir patys norvegai, matydami Mario entuziazmą, silpnaregiui pasiūlė atsakingą postą Norvegijos neįgaliųjų integracijos gerinimo centre. Tačiau jis atsisakė šio pasiūlymo, nes nenorėjo lengviausio kelio, kai viskas jau padaryta, skirtingai nei Liepojoje, kur neįgalūs žmonės sėdėjo užsidarę namuose, nes jų judėjimo galimybės buvo labai ribotos.

BOTANIKOS SODAS - pilnas kvapų ir galimybių su augalais susipažinti iš arčiau juos liečiant, viskas pasodinta taip, kad būtų prieinama aklam ir vežimėlyje esančiam žmogui.

Dabar M. Ceirulio vadovaujama neregių bendrija Liepojoje išsiplėtė, sustiprėjo ir savo patirtimi dalinasi su daugelio šalių neįgaliųjų organizacijų atstovais, pabūti tarp jų sėkmė nusišypsojo ir man.

Maris neslepia, kad pradžia buvo sunki - Liepojos savivaldybė anuomet skyrė kelis kabinetus neregių ir silpnaregių susitikimams dideliame keturių aukštų pastate, esančiame netoli centro. Kai šiame pastate lankėmės mes, aklųjų bendrija jau drąsiai gali vadintis įvairios veiklos bei mokymų centru neįgaliesiems, kuris jau užima du to paties pastato aukštus.

"Didėja neįgaliųjų draugijos narių ratas ir poreikiai, pradėjome vykdyti užimtumo, terapijos programas, mokymus, poreikis plėstis buvo neišvengiamas", - pasakojo Maris.

Pirmasis aukštas dar įrenginėjamas, bet čia jau seniai veikia sporto salė, buitinės technikos pritaikymo neįgaliesiems dirbtuvės, keletas kabinetų yra skirti brandžiame amžiuje regėjimą praradusių žmonių mokymams, taip pat čia veikia odos apdirbimo, vytelių pynimo ir floristikos amatų mokymų klasės.

BUTAI. Šalia silpnaregių ir aklų žmonių centro Maris įkūrė keletą atskirų butų daugiabučiame name, skirtų neįgaliesiems apgyvendinti. Neįgaliuosius prie namo pasitinka puikus pandusas, kurį be vargo vežimėlyje esantis žmogus gali įveikti pats, be kitų pagalbos.

Antras organizacijos aukštas nustebino dar labiau - jau koridoriai nėra įprasti reginčiajam, visas sienas supa turėklai, durų rankenų aukščio lygyje - specialios lentelės, aprašančios artimiausio kabineto paskirtį Brailio raštu, prie laiptinės sumontuota didelė skelbimų lenta, kurioje tuo pačiu raštu aprašyti bendrijos įstatai, artimiausi renginiai, užsiėmimų programos.

Prie kiekvieno kabineto yra ir reginčiajam įprastos lentelės su užrašais ir paveikslėliais, nurodančiais kabineto paskirtį. Jose išlaikytas optimalus spalvų kontrastas silpnaregiui. Visos raidės ir paveikslėliai taip pat yra iškilusios tam, kad jas galima būtų apčiuopti. Tai reikalinga ne tik neregių smalsumui patenkinti, bet ir būtina žmonėms, regėjimą praradusiems brandžiame amžiuje ir nemokantiems skaityti Brailio raštu. Paveikslėliai taip pat palengvina orientavimąsi protinę negalią turintiems žmonėms.

Lankėmės muzikos terapijos kabinete, kuriame neįgalieji gali išbandyti pianiną ir daugelį kitų muzikos instrumentų, visus užsiėmimus veda kvalifikuoti mokytojai. Lankėmės aktų salėje, kur mums neregys jaunas vaikinas atliko puikų kūrinį fortepijonu. Maris aprodė kabinetą, skirtą tikintiems žmonėms pasimelsti. Informatikos kabinete neregiai aprodė kompiuterinę įrangą, skirtą akliesiems.

PAPLŪDIMYJE - keliolika skirtingo tipo neįgaliųjų vežimėlių, atitinkančių skirtingos negalios lygį turinčių žmonių poreikius.

Šalia silpnaregių ir aklų žmonių centro Maris įkūrė keletą atskirų butų daugiabučiame name, skirtų neįgaliesiems apgyvendinti. Neįgaliuosius prie namo pasitinka puikus pandusas, kurį be vargo vežimėlyje esantis žmogus gali įveikti pats be kitų pagalbos. Išskirtinė ir pati buto aplinka - savo spalvomis skirtomis silpnaregiams (kontrastas) ir buitine technika, patogia vežimėlyje sėdinčiam bei aklam žmogui naudoti savarankiškai.

Kaip atrodo neįgaliųjų paplūdimys?

Liepoja, kaip ir Klaipėda, yra uostamiestis, todėl turi savo pajūrio zoną. Neįgalieji, kaip ir dauguma sveikųjų, taip pat nori lankytis paplūdimyje, naudotis visais šio poilsio teikiamais malonumais. Pačiame Liepojos centre esančio parko pašonėje įsikūręs turbūt vienintelis toks tarp Baltijos šalių paplūdimys neįgaliesiems. Verta prisiminti, kad Klaipėdoje taip pat vienas iš paplūdimių pažymėtas neįgaliesiems skirtu ženklu, bet ironiška, kad net pats ženklas nėra toks matomas, koks turi būti tiek sveikiesiems, tiek neįgaliesiems, jau nekalbant apie patį paplūdimio prieinamumą žmonėms su "ratukais".

Liepojoje jau kita situacija, parke kelią į paplūdimį "rodo" (kaip ir didžiojoje miesto dalyje) specialiai nutiesti šaligatviai regėjimo negalią turintiems žmonėms, žemėlapiai pritaikyti skaityti pirštais, t. y. be įprastos mums vaizdinės/informacinės medžiagos, yra Brailio raštas, patys žemėlapiai ir jo nurodomieji ženklai yra pagaminti reljefiniu būdu (pritaikyti skaityti pirštais), kad galima būtų apčiuopti kiekvieną kryptį ir visą žemėlapio planą. Tai sužadina vietovės įsivaizdavimą ir palengvina orientavimąsi.

ŠALIGATVIAI. Kelią į paplūdimį "rodo" (kaip ir didžiojoje miesto dalyje) specialiai nutiesti šaligatviai regėjimo negalią turintiems žmonėms.

Maris iki paplūdimio mus lydėjo drąsiai - aplinkiniams nesukeltų abejonių, kad šis žmogus praktiškai nieko nemato. Jis visuomet ėjo šaligatvyje nutiesta juosta, skirta neregiams.

Liepojos neįgaliųjų paplūdimyje Maris supažindino su Igoriu, prižiūrinčiu šią poilsio zoną ir atsakingu už neįgaliųjų saugumą paplūdimyje. Jo darbo vieta - naujos statybos pastatas ant jūros kranto. Jame - nuo tualetų, praustuvų su reguliuojamu aukščiu, sensoriniu muilo dozatoriu iki dušo kabinos, pagalbos signalizacijos, spec. stalų, skirtų persirengti neįgaliajam ,ar daiktų saugojimo spintų. Visa aplinka pritaikyta maksimaliai ne tik vežimėlyje sėdinčiam, bet ir neregiui ar silpnaregiui - sensorinis apšvietimas ir Brailio rašto, instrukcijos nurodo kaip lengviau orientuotis aplinkoje, nepamiršta ir mamyčių su mažais vaikais - čia taip pat yra patogių stalų vaikams pervystyti.

Lauke stovi keliolika skirtingo tipo neįgaliųjų vežimėlių, atitinkančių skirtingos negalios lygį turinčių žmonių poreikius.

Netrukus Igoris su pasididžiavimu iš administracinių patalpų atsinešė įdomų įrenginį, panašų į greitosios med. pagalbos lagaminą bent jau savo spalva ir forma. Igoris iš karto pasakė, kad šis įrenginys vienetinis ir yra skirtas akliesiems bei silpnaregiams orientuotis vandenyje, o tiksliau - nustatyti kryptį kranto link. Mobilus lagaminas - tai stiprų signalą skleidžianti sirena su saulės baterija ir aktyvuojama paspaudus užsegamą mygtuką, panašų į rankinį laikrodį, kurį neregys užsisega prieš eidamas maudytis. Signalas - tai orientyras, kur yra lagaminas (krantas). Signalas taip pat gali būti kaip orientyras nustatant atstumą nuo kranto, kad neplauktum per toli.

Neįgaliesiems - visas ūkis

Mūsų ekskursijos vadovas pasiūlė apžiūrėti ir dar vieną savo projektą neįgaliesiems - nuvykti į apie 25 km nuo Liepojos esantį užmiesčio ūkį.

Naujais sodinukais apsodintoje sodyboje senas namas virsta moderniai įrengtu pastatu su kaimiškos architektūros elementais išorėje. Šis pastatas - tai neįgaliųjų apgyvendinimo vieta. 13 ha žemės plotai aplink - tai darbo, poilsio ir reabilitacijos zona. 1,5 ha ploto užimančiame miške taip pat planuojamos poilsiui skirtos zonos.

Jau dabar veikia botanikos sodas, pilnas kvapų ir galimybių su augalais susipažinti iš arčiau juos liečiant viskas pasodinta taip, kad būtų prieinama aklam ir vežimėlyje esančiam žmogui.

Neįgalieji mūsų apsilankymo dieną dalyvavo bulviakasyje, kiti dirbo prie namo statybos, treti ilsėjosi pavėsinėje.

Artimiausiuose Mario planuose - sodyboje įrengti 1 000 kv. m tvenkinį, skirtą poilsiui ir pramoginei žvejybai, vasarnamius neįgaliųjų šeimos narių apgyvendinimui bei žiemos sodą.

Būdamas su Latvijos neįgaliaisiais supratau, kad viskas yra įmanoma. Atrodo, jog žmogus, turintis tokią negalią kaip Maris, turėtų sunkiai tvarkytis su savosiomis problemomis, bet jis sugeba ne tik įkvėpti, bet ir pakeisti daugelio kitų neįgaliųjų gyvenimus į gera.


          
                        



Ar Palanga draugiška neįgaliesiems?
  Dar 2012 metų rudenį atlikome socialinį eksperimentą kuris turėjo parodyti Klaipėdos miesto gatvių ir viešųjų objektų pritaikymą neįgaliesiems turintiems judėjimo negelią. Eksperimentas buvo aprašytas vieno iš Klaipėdos miesto dienraščių. Tuomet uostamiesčio  aktualiausius objektus, gatves ir viešąjį transportą „tikrinti“ padėjo neįgalus sportininkas Karolis Stončius.
Karolis neliko abejingas ir kuomet nusprendėme aplankyti daugelio lietuvių pamėgta kurortą Palangą.
 Palangoje lankėmės neatsitiktinai, turėjome tikslą išsiaiškinti ar garsusis, dar kartais šmaikščiai vadinamas kurortas - „močiučių Palanga“ galį būtį draugiška ne tik močiutėm, bet jaunam ir aktyviam žmogui sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje.
Su Karoliu susitikome Palangos reabilitacijos centre, kur 25 metų vaikinas jau pusmetį mokosi medienos apdirbimo amato ir įgijas teoriniu bei praktiniu žinių planuoja savo verslą.
Paprašytas neįgalus vaikinas mielai sutiko prisidėti ir atlikti šį eksperimentą.
Kaip ir galima būtų numanyti savo eksperimento metu numatėme aplankyti šio kurorto simbolius – centrinę J. Basanavičiaus gatvę, Palangos tiltą, gintaro muziejų ir žinoma paplūdimį. Eksperimentas turėjo parodyti ar objektai dėl kurių milijonai žmonių Palangoje apsilanko kasmet yra pasiekiami neįgaliajam.
Dauguma žmonių buvusiu Palangoje turbūt jau žino atsakymą ar žmogus sėdintis neįgaliojo vežimėlyje gali patekti į paplūdimį, taigi paaiškėjo, kad misija neįmanoma. Tiek nuo Palangos tilto ar nuo bet kurio keliuko vedančio jūros link priartėjus prie paplūdimio judėjimas neįgaliajam tampa neįmanomas. Teko rasti netgi kažką panašaus į kelio neįgaliesiems fragmentą iki pat jūros t.y. gelžbetonio blokus užpustytus smėlių, o jei smėlio ir nebūtų šie blokai labiau primena kelia tankui, tokiu keliu vargiai pravažiuotu, net automobilis, kadangi viduryje kelio atsiveria didžiuliai plyšiai ir stačios pakopos. Kilo klausimas kam aplamai šie blokai išmesti paplūdimyje? Ir kokia šios nenaudingos investicijos kaina?
Sunkai, o tai reiškia ne kiekvienam neįgaliajam, bet Karolis pakilo į dar vieną Palangos miesto simbolį – tiltą nuo kurio atsiveria nuostabi Palangos paplūdimio panorama, nuo tilto atvesti du keliai vedantys žemyn į paplūdimį, bet ir vėl šie nuolydžiai vos prasidėję jau nėra prieinami neįgaliajam.
Nepavykus „pailsėti“ pajūryje Karolis nusprendė „pasikultūrinti“ ir nuo jūros tilto nuskubėjo link Palangos gintaro muziejaus. Žinia muziejus randasi šio kurorto botanikos parko centre, tačiau tik pamatęs parko kelius neįgalus vaikinas suabejojo ar nevertėjo savo tikslo link judėti miško takeliais kurie neįgaliojo vežimėliui taip pat dažniausiai nepravažiuojami. Po maždaug dešimties minučių kelio purvinais takais vedami Karolio nusigavome iki Gintaro muziejaus, bet čia ir vėl laukė nemalonus netikėtumas, kadangi vaikina pasitiko statūs laiptai ir jokios galimybės patekti į muziejų.
Tuomet savo kelione baigėme ten pat kur ir pradėjome, centrinėje Palangos J. Basanavičiaus gatvėje kuri turbūt vienintelė (tarp lankytinų Palangos objektų) vieta kuri prieinama neįgaliajam tarp labiausiai lankytinų šiame kurorte. Tik kyla klausimas ką ten veikti...
Šis eksperimentas buvo įvykdytas 2013 metais. Jeigu jums teks lankytis šiame nuostabiame kurorte, atkreipkite dėmesį į šiandieninės Palangos gatves ir lankytinus objektus, kokia jūsų nuomonė? ar yra teigiamų pokyčių šiuo klausymų? bent trumpam pamėginkime įsikūnyti į judėjimo negalią turinčiu žmonių kailį, ką pakeistumėte Jus? Juolab nevienas ne esame apsaugoti ir galime atsidurti šių žmonių vietoje. Kurkime darnią visuomenę kartu ir prisidėkime visais mums įmanomais būdais prie šios Lietuvos ateities visais aspektais... nesirinkime lengviausio kelio, kuomet sakome jog nieko negalime pakeisti tik todėl kad norime pateisinti savo neveiklumą...

 A.L. 2013.03.07


Mokomės iš svetimu klaidų, o labiausiai verta

 pasimokyti iš naudingų darbų…

Apie socialini taksi

Apie socialini taksi teko išgirsti visai nesenai iš spaudoje pasirodžiusiu straipsniu apie įgyvendinta projektą Vilniuje. „Socialinis taksi“ panašus į įprastą tik jo išskirtinumas tame, kad šis naudojamas tik žmonių su negalia poreikiams t.y. pritaikytas neįgaliojo vežimėliui ir turi dar vieną nemažiau svarbų pliusą – kelionės kaina, nepriklausomai nuo atstumo po Vilniaus miestą 3 lt. Naudojantis įprastu taksi kuris dažniausiai nepritaikytas neįgaliojo galimybėms ir žinant kelionės įkainius negelią turinčiam žmogui tokios kelionės tampa didžiulė prabanga.
    Dar visai neseniai atlikome eksperimentą kartu su Karolių Stončiumi, jaunuoliu judančiu neįgaliojo vežimėlio pagalba ir dienraščiu „Vakarų ekspresas“, kurio esmė buvo išsaiškinti Klaipėdos miesto gatvių ir lankytinų objektų pritaikymą neįgaliesiems, o rezultatai labiausiai nenustebino pačius neįgaliuosius ar mamas turinčias mažus vaikus vežimėliuose. Viena didžiausiu problemų šio eksperimento metu iškilo Karoliui, kuomet jis bandė pasinaudoti viešuoju transportu. Vienoje iš senamiesčio autobusų stotelių neįgalus vaikinas mėgino patekti net į aštuonis skirtingus autobusus, tačiau šie mėginimai baigdavosi beviltiškai. Kai kurie autobusai turėjo per stačius laiptus, o kiti tiesiog sustodavo per toli šaligatvio, bet kuriuo atveju neįgaliajam tai buvo neįveikiama užduotis.
    Tuomet suprantame, kad ir kiek daug būtų kalbama apie neįgaliųjų integracijos vystymą, psichologinę pagalbą žmogui susidūrusiam su negalia, užimtumo skatinimą ar tiesiog būtų aptarinėjamas neįgaliųjų „užsidarymas namuose tarp keturių sienų“ visų pirmą reikalingos sąlygos kurios suteiktu maksimalią laisvę šiems žmonėms ir ne tik todėl, kad tai privalu pilnavertei Europos valstybei ar vienam didžiausiu Lietuvos miestu sulaukiančiam daugumos turistų ir reprezentuojančiam šalį, bet ir dėl kiekvieno iš mūsų, kievieno kuris nėra apdraustas nuo neįgaliojo vežimėlio.
    Prašau Klaipėdos miesto valdininkus atkreipti dėmesį ir spręsti vis dar neišspręstą problemą, šiai dienai palankiausiu ir pigiausiu atsižvelgiant į gatvių kurias reikalinga pritaikyti kaštus būdų pasinaudojant Vilniaus miesto pavyzdžių ir įsteigiant „socialini taksi“.

Su pagarba,
Andrejus Larionovas

Šis kreipimasis buvo paskelbtas 2012 m. pabaigoje. Neilgai trukus, Klaipėdoje iš tiesų atsirado socialinis taksi skirtas judėjimo negalią turinčių žmonių transportavimui. Praėjus keliolikai metų po šio projekto pradžios būtų gerai išgirsti pačių neįgaliųjų klaipėdiečių nuomonę apie šių paslaugų kokybę ir naudą. Turite kuo pasidalinti? kviečiu rašyti man el.paštu: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.


Transporto išlaidos ir lengvųjų automobilių įsigijimas neįgaliesiems.


Apie gatvių pritaikymą neįgaliesiems...



 Šiame pokalbyje Karolis Stončius, neįgaliųjų pasaulio fitneso čempionato prizininkas pasakoja apie Klaipėdos gatvių ir viešųjų objektų pritaikymą neįgaliesiems judantiems invalido vežimėlio pagalba. Neįgalus vaikinas dalinasi prisiminimais apie kaimynystėje esančio Liepojos miesto šaligatvių pritaikymą akliesiems ir "ratukuose sėdintiems"... Klausiau Karolio nuomonės apie idėją kuriant google maps (mobiliems žemėlapiams) papildinį, kurio dėka judėjimo negalią turintys žmonės galėtu rasti palankiausius kelius patogiam judėjimui ir tinkamai pritaikytus viešojo lankymo objektus. Tikiu, kad pastaroji idėja pasitarnautu verslo, turizmo ir mūsų miesto, kaip socialiai atsakingo objekto populiarinimui.


 


Eksperimentas: Klaipėda - negailestinga neįgaliesiems

Paulius MATULEVIČIUS

 

Eksperimentas: Klaipėda - negailestinga neįgaliesiems nuotrauka, foto

STATUS NUOLYDIS. Šalia Biržos tilto esanti nuovaža yra itin stati. Neįgalusis nesiryžo ja nusileisti. "Dar gyventi noriu. Jei ja leisiuosi, galiu nusisukti sprandą ar atsimušti į už poros metrų esančią sieną. Kaip gi aš sustabdysiu vežimėlį?" - retoriškai klausė eksperimento dalyvis. Be to, užvažiuoti tokia stačia nuovaža apskritai neįmanoma užduotis.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Neįgalieji, prikaustyti prie vežimėlio, Klaipėdoje toli gražu negali pasigirti puikiomis gyvenimo sąlygomis - į daugelį įstaigų be kitų pagalbos patekti negali, kadangi dažnai juos pasitinka didžiuliai laiptai, o įsiropšti į viešąjį transportą misija tampa tiesiog neįmanoma. Tokias tendencijas pavyko užfiksuoti "Vakarų ekspresui" kartu su neįgaliuoju atlikus eksperimentą.

Pagrindinis šio eksperimento dalyvis - 23 metų pasaulio fitneso (kūno rengybos) prizininkas klaipėdietis Karolis Stončius.

Vaikinas, kuris po skaudžios autoavarijos jau 19 metų yra įkalintas neįgaliųjų vežimėlyje, savo "kailiu" įrodė, kad miesto centre neįgaliajam tenka susidurti su didžiulėmis problemomis.

Bankomatai - ant laiptų

K. Stončiui pajudėjus nuo M. Mažvydo alėjos Tiltų gatvės link, jau netrukus susidurta su problemomis - vaikinas norėjo iš bankomato nusiimti pinigų,

tačiau čia jį pasitiko statūs laiptai. Pajudėjus kiek tolėliau, prie Muzikinio teatro, taip pat išvystame bankomatą, tačiau ir čia kliūtis - vėl reikia įveikti kelis laiptus.

"Negi aš turiu užšokti šiais laiptais? - stebisi K. Stončius. - Tiesa, galima paprašyti praeivio, kad paimtų mano kortelę, pasakyčiau slaptažodį ir man nuimtų reikiamą sumą pinigų. Tačiau ar šiais laikais tai nebūtų pavojinga? Gali likti ir be kortelės, ir be pinigų..."

Eksperimento dalyviui nepavyko apsilankyti ir vienoje pagrindinių vaistinių, įsikūrusių Vytauto gatvės kampe - jis liko lūkuriuoti ir žiūrėti į stūksančius didžiulius laiptus.

"KULTŪRINIS ŠOKAS". Neįgalieji dažnai kalba, jog norėtų patekti į Muzikinio teatro organizuojamus kultūrinius renginius, tačiau nuo šios minties juos atbaido bauginantys laiptai.

Ta pati problema - ir norint patekti į kelias miesto centre esančias optikas (vaikinas nešioja akinius, tad tai jam aktualu), Muzikinį teatrą, kirpyklas, barus ir dar daugelį vietų.

Pas merą - užkardos

Taip pat neįgaliajam, esančiam vežimėlyje, neįmanoma patekti ir į Danės gatvėje esančią Klaipėdos rotušę - pas uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską ir kitus svarbius valdžios atstovus.

Pro pagrindines duris įvažiuoti ir patekti į vidų galima, tačiau už kelių metrų pasitinka didžiuliai laiptai, vedantys į antrąjį aukštą, kuriame ir įsikūrusi miesto galva. Neįgaliajam įrengto lifto niekur aptikti nepavyko.

Žinia, artimiausiu metu klaipėdiečiai bus kviečiami tuoktis ne dabartiniame santuokų rūmų pastate, o miesto rotušėje, tad negi neįgaliajam, prikaustytam prie vežimėlio, bus užkirstas kelias stebėti ir savo artimųjų santuokos procesiją?

Įšokti į autobusą?

Prie Muzikinio teatro esančioje stotelėje K. Stončius bandė savarankiškai patekti į autobusą, tačiau visos pastangos buvo bevaisės.

Per kelias minutes net septyni skirtingų maršrutų autobusai sustojo stotelėje, tačiau neįgalųjį dažniausiai išgąsdindavo maždaug pusmetrio tarpas tarp šaligatvio ir autobuso durų.

VIEŠASIS TRANSPORTAS. Įvažiuoti vežimėliu į miesto autobusus - sudėtingas reiškinys. Tiesiog misija neįmanoma. Pabandžius tai padaryti dažniausiai išgąsdindavo maždaug pusmetrio tarpas tarp šaligatvio ir autobuso durų. "Negi neįgalusis su vežimėliu turi peršokti pusmetrio tarpą?, - klausė neįgalusis.

"Negi neįgalusis su vežimėliu turi peršokti tokį tarpą? Neįgaliajam be kitų pagalbos patekti į viešąjį transportą - misija neįmanoma", - pabrėžė jis ir papasakojo istoriją, nutikusią prieš daugiau nei metus.

"Kartą su draugu keliavome po miestą ir susiruošėme važiuoti autobusu. Mano draugas kėlė į autobusą, o vairuotojas, mums dar iki galo neįlipus, paėmė ir užvėrė duris. Tiesiog prispaudė ir ėmė po truputį judėti. Gerai, kad žmonės ėmė šaukti ir vairuotojas sustojo", - nemalonų incidentą prisiminė neįgalusis.

Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu toliau nuo namų juda retai, o jei ir juda, tuomet yra priverstas keliauti taksi.

"Į autobusą patekti sudėtinga, o važiuoti taksi - per brangu. Kaip rasti aukso viduriuką?" - retoriškai klausė eksperimento dalyvis.

BANKOMATAS. Muzikinio teatro pastate esantis bankomatas "ratuotam" neįgaliajam nepasiekiamas. Jis gali tik akimis paganyti į bankomato aparatą, o pinigų nusiimti - be šansų.

Eksperimento metu patys įsitikinome, kad ir aplinkiniai žmonės tik stebi neįgalųjį, norintį patekti į autobusą, o imtis pagalbos veiksmų ar bent jau pasisiūlyti padėti neatsirado nė vieno.

Be to, dažnai neįgaliųjų kliūtys būna statūs ir aukšti šaligatviai, taip pat ant jų stovintys automobiliai.

Vienišas laukia gydytojos

K. Stončius pabrėžė, kad kaskart su bėdomis susiduria ir susirgęs.

"Aš esu registruotas klinikoje, esančioje Nidos gatvėje. Mano šeimos gydytojos kabinetas yra antrame aukšte, tad aš apačioje laukiu eilės. Juk nevaikštau, gi neįveiksiu laiptų. Kai ateina mano eilė, tuomet gydytoja nusileidžia ir mane koridoriuje ar atskirame kabinete apžiūri, išrašo vaistų. Pasitaiko, kad apačioje tenka praleisti ir nemažai laiko", - teigė vaikinas.

Karolis teigė, jog Klaipėdoje neįgaliaisiais rūpinasi tik didieji prekybos centrai. Norėdami patekti į kultūrinius renginius ar kitas reikalingas įstaigas, jie kasdien susiduria su daugybe problemų. Todėl dažnas savo laiką priverstas leisti namuose, o jų reikalus turi sutvarkyti artimieji.

Darbdaviai kratosi

K. Stončius pabrėžė, kad pastaruoju metu intensyviai ieškosi darbo,

tačiau, kuomet būsimiesiems darbdaviams telefonu pasako, jog yra neįgalus, tuomet jo visos viltys gauti darbo dūžta į šipulius.

"Tai sako, jog jų įmonė esanti antrame aukšte, tai prigalvoja kitų priežasčių, kad tik atsikratytų. Galėčiau dirbti kompiuteriu ar kokį kitą darbą. Neįgalieji nori labiau integruotis į visuomenę ir turėti veiklos. Juk negalime užsidaryti tarp keturių sienų ir taip gyventi. Norisi būti visaverčiu ir naudingu savo miesto piliečiu. Tik leiskite man dirbti - ir aš daug ką atliksiu", - pabrėžė vaikinas.

"Užsienyje situacija kitokia"

Jonas TARASEVIČIUS, Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos vadovas

Klaipėdoje vežimėliuose esantiems neįgaliesiems tikrai trūksta sąlygų - galėtų būti daugiau nuolydžių. Jūs pagalvokite, kaip jaustis neįgaliajam, kuris negali patekti į kurią nors įstaigą ir yra priverstas lūkuriuoti prie laiptų. Tarkime, daug kas iš neįgaliųjų norėtų patekti į Žvejų rūmuose organizuojamus koncertus, tačiau tai jiems itin sudėtinga - laiptų laipteliai. Negi nuo stotelės šauksiesi ir prašysi, kad kas padėtų?

Taip pat daug kas iš "ratuotų" neįgaliųjų norėtų patekti į Muzikinį teatrą, tačiau turbūt jam reikia eiti su keturiais draugais, kurie padėtų užnešti dideliais laiptais. Kai pasikalbu su neįgaliaisiais, jie skundžiasi, kad yra priversti keliauti tik ten, kur papuola ir gali patekti. Būtų gerai, jei architektai, projektuojantys naujus pastatus, įstaigas, parduotuves, biurus, atkreiptų, pamąstytų ir apie neįgaliesiems skirtus nuolydžius, liftus.

Beje, dažnai pasitaiko, kad nuolydžiai būna pernelyg statūs - neįgalieji net gali nusisukti galvas. Apie tai taip pat reikėtų pagalvoti. Nuolydis turėtų būti 25-35 laipsnių statumo, o o ne didesnis. Kai nuvažiuoji į užsienį ir pažiūri, kaip jie rūpinasi neįgaliaisiais, tuomet pasidaro graudu ir gėda, kad mūsų šalyje situacija kur kas prastesnė. Tokio didžiulio skirtumo tikrai neturėtų būti.

"Neįgalieji palikti likimo valioje"


Andrejus LARIONOVAS, Pasaulinės fitneso federacijos (WFF) atstovas neįgaliųjų sportui, asociacijos "Veiklus jaunimas" vadovas, visuomenininkas

Nors įstatymai numato, kad pastatai ir aplinka mieste turi būti pritaikyti neįgaliesiems, tačiau šis eksperimentas parodė, kad toli gražu taip nėra. XXI amžiuje neįgalieji Klaipėdoje yra priversti gyventi lyg akmens amžiaus sąlygomis. Itin skaudina, kad jie yra tarsi atskirti nuo visuomenės. Neįgaliųjų planai ir svajonės

nėra tokios, kaip daugumos piliečių. Jiems nereikia didžiulių namų, automobilių, milžiniškų turtų, reikia daug mažiau - tiesiog galėti pasirūpinti savimi.

Sunku patikėti, kad šiandien, kai taip garsiai skelbiama apie Lietuvoje priimtus įstatymus dėl socialinės integracijos, neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir užimtumo, žmonių su negalia diskriminacijos panaikinimo, būsto ir aplinkos pritaikymo, dedasi tokie dalykai. Realybė yra visai kitokia nei šnekos. Tai įrodo ir šis eksperimentas.

Pradėjęs vykdyti visuomeninę veiklą su neįgaliaisiais, įsitikinau, kad mūsų šalyje nepaisomos pagrindinės žmogaus teisės į įprastus, kasdieniame gyvenime būtinus dalykus. Apmaudu, kad žmonės dažniausiai žiūri tik į sveikuosius, o neįgaliųjų aplink save nemato arba tiesiog atstumia juos.

KLIŪTIS. Neįgaliajam, norint akis į akį išsakyti savo bėdas uostamiesčio merui, - sunkiai įgyvendinama užduotis. Pro pagrindines miesto rotušės duris įvažiuoti ir patekti į vidų galima, tačiau už kelių metrų pasitinka didžiuliai laiptai, vedantys į antrąjį aukštą, kuriame ir įsikūrusi miesto galva. Neįgaliajam įrengto lifto niekur aptikti nepavyko. 



Lietuvą garsinančiam neįgaliajam - akmens amžiaus sąlygosnuotraukos

2011 gruodžio mėn. 21 d.

Lietuvą pasaulinėse neįgaliųjų fitneso (kūno rengybos) varžybose garsinantis klaipėdietis Karolis Stončius jau kelerius metus varsto Klaipėdos valdininkų duris prašydamas sudaryti bent minimalias sąlygas normaliai gyventi, tačiau atsimuša lyg į sieną. Pagalbos nesulaukiantis 23 metų vaikinas, norėdamas patekti į namus, turi ropštis iš neįgaliųjų vežimėlio ir šliaužti laiptais. Vaikinas be kitų pagalbos negali patekti ir į tualetą bei vonią.

Valdininkai, komentuodami šią situaciją, aiškina, kad iki šiol nebuvo pateiktas raštiškas prašymas. Tačiau kartu pripažįstama, kad tuo atveju, jei neįgalusis sportininkas ir parašys prašymą pritaikyti būstą jo poreikiams, jis nebegalės važiuoti į globos namus. O laukti buto rekonstrukcijos gali tekti mažiausiai metus.

Susižaloja nugarą

"Norėdamas atlikti gamtinius reikalus esu priverstas važiuoti į artimiausią degalinę, kurioje yra įrengtas neįgaliesiems pritaikytas tualetas. Argi tai normalu? Gyvename XXI amžiuje, tačiau jausmas toks, jog tai būtų akmens amžius", - neslėpdamas nevilties kalbėjo K. Stončius.

Vaikinas, kuris po skaudžios autoavarijos jau 19 metų yra įkalintas neįgaliųjų vežimėlyje, dar prieš kelerius metus kreipėsi į neįgaliųjų bėdomis besirūpinančias institucijas, taip pat į Klaipėdos merą prašydamas jo 19 kv. m ploto bendrabučio kambarėlį pritaikyti neįgaliam žmogui - įrengti nuolydį laiptinėje, sutvarkyti tualetą ir vonią. Deja, apčiuopiamų rezultatų neregėti.

"Visur man pasako: "Spręsime bėdas, palik savo telefono numerį, paskambinsime, apžiūrėsime gyvenimo sąlygas." Liepė laukti eilėje. Taip jau tęsiasi kelerius metus", - pasakojo neįgalus klaipėdietis.

Anot jo, prieš kelerius metus jis buvo užsirašęs pokalbiui pas tuometinį Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių.

"Atvykau į pokalbį, o mero sekretorė pasakė, kad miesto vadovas užsiėmęs, tad negalės manęs priimti, ir nusiuntė kitur. Mano bėdas išklausė tuometinis Seimo narys, dabartinis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. Tuomet man buvo pasakyta, kad yra ir didesnių problemų, jog žmonės nenusileidžia iš aštunto ar devinto aukšto. Tegul valdininkai atsisėda į neįgaliųjų vežimėlį ir pabando nusileisti laiptais. Norėčiau į tai pažiūrėti", - neslėpdamas apmaudo dėl valdžios abejingumo sakė K. Stončius.

Vaikinas pabrėžė, kad būna ir tokių dienų, kad nesulaukęs kaimynų pagalbos, išsiropščia iš vežimėlio ir, tiesiog viena ranka vilkdamas jį, šliaužia laiptais į namus.

"Būdavo, kad lauke per šalčius prie įėjimo po valandą ir daugiau laukdavau, kol padės kaimynai, tačiau nesulaukęs ir sušalęs, laiptus bandydavau įveikti pats. Esu nusibrozdinęs visą nugarą, dabar dėl žaizdų negaliu sportuoti, esu priverstas gydytis", - teigė neįgaliųjų pasaulio fitneso (kūno rengybos) prizininkas.

Pasiprašė į slaugos ligoninę

Neįgalus sportininkas girdėjo apie naujus socialinius būstus, kuriuos kartais gauna tiek sveikieji, tiek neįgalieji, bet tokio gyvenimo jau nesitiki.

"Apmaudu, nes pažįstu nemažai neįgalių žmonių, kuriems yra sudarytos daugmaž geros sąlygos, o aš vis varstau valdininkų duris ir nesulaukiu jokios pagalbos", - sakė klaipėdietis.

Karolis gyvena itin nepalankioje aplinkoje - jo namo pusrūsyje yra įsikūrę nakvynės namai, iš kurių lankytojų vaikinas dažnai ne tik kad nesulaukia pagalbos, bet ir išgirsta patyčių.

K. Stončius, neapsikentęs valdininkų abejingumo ir nežmoniškų gyvenimo sąlygų, parašė prašymą, kad jį siųstų į slaugos ligoninę, o vėliau ir į slaugos namus.

"Neliko kitos išeities, neįmanoma tokiomis sąlygomis gyventi savarankiškai. Tačiau jei mano butas būtų pritaikytas neįgaliajam, norėčiau gyventi jame", - pabrėžė K. Stončius.

"Protu nesuvokiami dalykai"

Andrejus LARIONOVAS, visuomenininkas, Karolio Stončiaus treneris:

Neįgalusis sportininkas XXI amžiuje gyvena lyg atskirtas nuo visuomenės. Tai protu nesuvokiami dalykai. Karolis, ištvėręs ne vieną operaciją ir patyręs daug sunkumų, moka džiaugtis šia diena ir turi planų ateičiai. Jo planai ir svajonės nėra tokios, kaip daugumos bendraamžių. Jam reikia daug mažiau - tiesiog galėti pasirūpinti pačiam savimi. Sunku patikėti, kad šiandien, kai taip garsiai skelbiama apie Lietuvoje priimtus įstatymus dėl socialinės integracijos, neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir užimtumo, žmonių su negalia diskriminacijos panaikinimo, būsto ir aplinkos pritaikymo, dedasi tokie dalykai. Realybė yra visai kitokia nei šnekos. Tai įrodo Karolio pavyzdys.

Nepaisant Karolį užklupusių bėdų, jis garsina Lietuvą visame pasaulyje, bet nesulaukia palaikymo iš valdžios atstovų. Mano nuomone, valdininkai galėtų padėti ne tik visokeriopai ruoštis varžyboms, bet ir privalėtų suteikti galimybę neįgaliam žmogui gyventi taip, kaip daugumai sveikųjų yra elementaru.

Susipažinęs su Karolio istorija įsitikinau, kad mūsų šalyje nepaisomos~pagrindinės žmogaus teisės į įprastus, kasdieniame gyvenime būtinus dalykus. Apmaudu, kad žmonės dažniausiai žiūri tik į sveikuosius, o neįgaliųjų aplink save nemato, arba tiesiog atstumia juos. Kai savo akimis susiduri su neįgaliųjų bėdomis, tavosios problemos atrodo itin menkos.

"Reikia raštiško prašymo"

Audronė LIESYTĖ, Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja:

Mūsų duomenų bazėje aptikau Karolio Stončiaus prašymą dėl siuntimo į globos namus. Kadangi kurį laiką reikia laukti eilėje, tai jį priėmė į Klaipėdos slaugos ligoninę. Šioje įstaigoje jis gali būti iki keturių mėnesių. Per tą laiką gal atsiras vieta globos namuose. O dėl jo būsto pritaikymo neturime jokio raštiško prašymo. Susidaro labai dviprasmiška situacija. Jei jis dabar rašys prašymą įrengti laiptinėje neįgaliųjų nuolydį ar liftą, taip pat sudaryti sąlygas bute, tuomet jis jau nebegalės važiuoti į globos namus. Taigi jam reikėtų tiksliai apsispręsti, ko jis nori. Jei parašytų prašymą, komisija turėtų apžiūrėti jo namus, viską įvertinti, apskaičiuoti, kiek kainuotų būsto pritaikymas, skelbti darbų konkursą. Pagal įstatymą, 80 procentų darbų apmoka valstybė, 20 procentų - savivaldybė. Žinoma, jam reiktų stoti į eilę. Visa tai užtruktų mažiausiai metus ar net daugiau.

Parengta pagal dienraštį "Vakarų ekspresas"

 





" DAR VAIKYSTĖJE PAMĖGTAS SPORTAS PRISIDĖJO PRIE KŪRYBOS IR VISUOMENINĖS VEIKLOS. PASAULINĖJE FITNESO ORGANIZACIJOJE KOORDINUODAVAU ŽMONIŲ SU NEGALIĄ DALYVAVIMĄ KŪNO RENGYBOS IR JĖGOS VARŽYBOSE. NEĮGALIŲJŲ PROBLEMOS IR SIEKIAI MANE DOMINA IR ŠIANDIEN.
SU NEĮGALIAISIAIS SAVO VEIKLĄ SUSIEJAU NEATSITIKTINAI, PO TĖČIO KURIS DEŠIMTMETĮ PRALEIDO NEĮGALIOJO KRĖSLE MIRTIES, PRADĖJAU DOMĖTIS VIENA LABIAUSIAI ATSTUMTŲ VISUOMENĖS GRUPIŲ DALIMI - NEĮGALIAISIAIS. "


  Apie SPORTĄ NEĮGALIESIEMS- kažkam tai žaidimas, laisvalaikio praleidimo būdas, o kitam visas gyvenimas... Bet kokių atveju tai judėjimas, šioje kategorijoje daugiausiai viešinsiu tokių sportininkų pasiekimus kuriems sporto apibrėžimas - judėjimas, ne visada toks paprastas, nors šie žmonės turintys judėjimo negalią kartais juda daug daugiau už kai kuriuos sveikuosius. Neįgaliųjų sportas Lietuvoje nėra populiarus, nesulaukia jis susidomėjimo ir iš valdžios atstovų, tačiau patiems sportuojantiems neįgaliesiems ir jų aplinkos žmonėms tai labai svarbu. Daugumai neįgaliųjų sportininkų sportas tai tikslas, tikslas judėti pirmyn.

Karolis: neįgaliųjų kategorijos jėgos rekordininkas



Neįgaliųjų kategorijos atstovas Karolis Stončius 2012 metų kovo 3 d. Lietuvos jėgos dvikovės čempionate (Palanga), nuo krūtinės atkėlė štangą sveriančia 55 kg. tokiu būdu 24 metų vaikinas pagerino žmonių su negalia Lietuvos štangos spaudimo rekordą: kategorijoje iki 40 kg.



Artūras Bolyčevas. Motyvacija...


 



Neįgalaus sportininko Nikolaj Mironov pasirodimai fitneso ir jėgos varžybose. Nikolajus nuo vaikystės serga cerebriniu paralyžiumi, tačiau jam tai netrukdo siekti savo užsibrėžtų tikslų.
Neįgalus sportininkas yra daugkartinis Lietuvos, Europos ir pasaulio fitneso čempionatų laimėtojas ir prizininkas.


  


Vos ketverių metų amžiaus Karoli partrenkė sunkvežimis, tokiu būdu vaikui buvo atimta viltis kada nors atsistoti ant kojų ir vaikščioti. Nežinia kaip butu susiklostęs Karolio Stončiaus gyvenimas, jeigu ne ta baisi nelaimė, tačiau šio vaikino pasiekimais sporte galėtu pasigirti retas sveikasis.




Klaipėdos atstovas tarp Europos čempionų
 
2011 metais Kaune vykusiame Europos žemyno kūno rengybos čempionate klaipėdietis Karolis Stončius dar kartą lipo ant prizininkų pakilos ir buvo apdovanotas bronzos medaliu. Sportininkas nepirmą kartą įrodė, kad yra vertas būti tarp nugalėtojų. Primename Karolis jau 2010 metais tokio pobūdžio planetos čempionate taip pat iškovojo bronzos medalį.

Dienraštyje "Vakarų Ekspresas"


 

Neįgalumas netrukdo siekti aukštumų

Klaipėdos neįgalieji dar kartą įrodė, kad reikia tik labai norėti ir viskas įmanoma. Du neįgaliųjų vežimėliuose įkalinti klaipėdiečiai Karolis Stončius ir Modestas Žvilauskas triumfavo atvirame Lietuvos kultūrizmo ir fitneso (kūno rengybos) čempionate.

K. Stončius iškovojo pirmąją vietą, M. Žvilauskas liko antras.

Iš viso Klaipėdoje vykusiose pirmenybėse dalyvavo per 70 sportininkų iš Anglijos, Olandijos, Latvijos ir Lietuvos.

K. Stončius jau ir anksčiau yra tapęs Lietuvos čempionu ir net planetos prizininku, o M. Žvilauskui tai buvo debiutinės varžybos.

"Neįgalieji sportininkai tikslų siekia daug ryžtingiau ir nuoširdžiau. Malonu žiūrėti, kai po pergalės švyti jų veidai", - "Vakarų ekspresui" sakė Pasaulinės fitneso federacijos (WFF) atstovas neįgaliųjų sportui klaipėdietis Andrejus Larionovas.

Anot nuolat neįgaliaisiais sportininkais besirūpinančio klaipėdiečio, visus vargus atperka neįgaliųjų sportininkų nuoširdumas ir begalinis tikslo troškimas.

"Kai matai jų užsispyrimą, norą gyventi bei džiaugtis pasauliu, ir pačiam norisi pozityviau žvelgti į aplink supantį pasaulį. Tada net pats šypseną išspaudi, pasikrauni energijos ir suvoki, kad jiems reikia tiek nedaug - tik visuomenės palaikymo ir nuoširdaus bendravimo. Apmaudu, kad žmonės dažniausiai žiūri tik į sveikuosius, o neįgaliųjų aplink save nemato, arba tiesiog atstumia juos. Kai savo akimis susiduri su neįgaliųjų bėdomis, tavosios problemos atrodo itin menkos. Darysiu viską, kad neįgalieji sportininkai kuo sėkmingiau dalyvauti varžybose ir ateityje", - pabrėžė A. Larionovas.


2014 metų gruodžio mėnesį tradiciškai lankėmės Lietuvos jėgos dvikovės pirmenybėse, kurios vyko Klaipėdoje. Neįgalus sportininkas bei aktyvus įvairių renginių dalyvis Karolis Stončius ir šiemet nepagailėjo jėgų nuo krutinės paspaudęs 47,5 kg. sveriančia štangą. Sveikiname Karolis su pergale ir linkime įvairių laimėjimų visose gyvenimo srityse.





2014 m. kovą, eilinį kartą Karolis Stončius apgynė Lietuvos čempiono titulą tarp neįgaliųjų štangos kėlimo nuo krutinės gulint rungtyje. Lietuvos jėgos dvikovės čempionatas, varžybos vyko Palangos mieste.




Karolio Stončiaus pergalės jėgos varžybose jau tapo tradicija
2013 Lietuvos jėgos dvikovės čempionatas

Nuotraukoje: Visuomeninio judėjimo Tautos Blaivybės Centras vadovas Andrejus Larionovas, varžybų organizatorius  Vytautas Juknevičius, daugkartinis jėgos varžybų nugalėtojas Vidas Blekaitis ir 2013 m. kovo 2 d. Lietuvos WFF-WBBF nacionalinio jėgos dvikovės čempionato nugalėtojas neįgaliųjų kategorijoje Karolis Stončius.

Karoliui linkiu sėkmės ir naujų rekordų ateinančiuose varžybose, o aktyvius neįgaliuosius kviečiu išbandyti savo jėgas Lietuvos jėgos čempionatuose! (norinčius dalyvauti prašau parašyti man: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. )


Karoliui Stončiui pirma vieta Lietuvos štangos spaudimo čempionate 2012


2012 metų gruodžio 8 diena Palangoje vyko tradicinės Lietuvos jėgos dvikovės varžybos. Kur tarp gausaus būrio stipruolių jau treti metai iš eilės pasirodo ir neįgaliųjų sporto atstovai. Šiemet pirmąją vietą (kaip ir praėjusiais metais) užėmęs Karolis Stončius džiaugėsi pergale, bet kartu ir apgailestavo, kad šiemet nepavyko pagerinti Lietuvos rekordo iki 40 kg. kūno svorio, kurio autorius 2011 metais ir buvo pats Karolis Stončius paspaudės nuo krutinės 50 kilogramų štangą. Šiemet Karolis buvo per sprindi nuo sėkmės ir įveikė 45 kg. svorį.
A.L. 2012-12-09

Karolis Stončius ir naujas Lietuvos rekordas
  2012 metų kovo 3 diena Palangos mieste vykusiame Lietuvos jėgos dvikovės čempionate Karolis Stončius pagerino Lietuvos rekordą tarp neįgaliųjų sportininkų (iki 40kg.) paspaudęs štangą sveriančia 55 kg. Vaizdo medžiaga iš varžybų.





 

Neįgalieji Lietuvos jėgos čempionate

Neįgalieji sportininkai jau treti metai stebina jėgos sporto aistruolius rekordais Lietuvos štangos spaudimo gulint čempionatuose.
2009 metų čempionas absoliučioje įskaitoje Gintas Jonauskas



2010 metų čempionato prizininkė moterų kategorijoje Monika Miškinytė
2010 metų jaunimo čempionas Nikolaj Mironov (svorio kat.)
2010 metų jaunimo čempionas Viktoras Topol (svorio kat.)
2010 metų jaunimo čempionas Tomas Dirgela (svorio kat.)
2010 metų jaunimo čempionas Karolis Stončius (svorio kat.)
2010 metų absoliutus čempionas Gintas Jonauskas

Dienraštyje "Vakarų ekspresas"


2011 metų čempionas Nikolaj Mironov



Prie "Vilties bėgimas 2012" finišo ir Karolis Stončius
 


 

Jis vienas iš tūkstančių ir vienas iš nedaugelio. Taip galima būtų apibūdinti Karolio Stončiaus dalyvavimą renginyje "Vilties bėgimas". Finišavęs 2,9 kilometro ilgio trasoje Karolis buvo ne tik vienas iš keliolikos tūkstančių dalyvių, bet vienas iš nedaugelio neįgaliųjų...



NEĮGALUS SPORTININKAS MODESTAS ŽVILAUSKAS
Sportininko karjerai negalia ne kliūtis

  Turbūt kiekvienas gyvenime turime tikslą, kuris padeda gyventi, o tikslo siekimas ir yra gyvenimas. Tokia sentencija man primena mano pažintį su Modestu Žvilausku. Tikslo siekiamybė gyvenime, niekada nenuleidžiant rankų, kad ir kas nutiktu- šie žodžiai puikiai apibūdina veiklią Modesto asmenybę.

Modestas, dar tik būdamas septynerių jau žinojo kuo bus užaugęs. Pirmoje klasėje tėvai jį leido į futbolo mokyklą, kad sūnus sustiprėtų tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Ilgainiui futbolas Modestui tapo ne tik žaidimas, bet ir pagrindinis tikslas, tikslas būti pirmųjų gretose.
Būdamas abiturientu, jaunasis klaipėdietis jau žaidė už žinomas šalies futbolo komandas: Gargždų "Banga" ir Klaipėdos "Atlantas". Stiprus ir energingo jaunuolio karjeros kelias atrodo buvo tvirtai nugristas sėkmės link, siekiant profesionalaus futbolininko vardo. Matyt viskas taip ir būtų buvę, jeigu ne vienas "BET" šio žmogaus gyvenime.
Būdamas 21 metų Modestas patyrė traumą varžybų išvakarėse. "Subyrėjus" keliems stuburo slanksteliams, gydytojų verdiktas Modestui buvo negailestingas. Jaunas futbolininkas privalėjo visam gyvenimui atsisakyti ne tik savo tikslų sporte, bet ir turėjo suvokti savo sudėtingą situaciją, nes nuo visiškos judėjimo negalios t.y. prikaustymo invalido vežimėlyje Modestą skyrė nedidelis "žingsnis". Per akimirką jauno ir perspektyvaus futbolininko planai žlugo amžiams. Bėgiojimą ir kamuolio spardimą aikštelėje, turėjo pakeisti ramentai, padedantys įveikti trumpus atstumus. Atrodo viskas žlugo, liko tik klausimas ar yra tas tikslas - kuris padeda gyventi ir kažko siekti? NE – atsakytų, Modesto manymu, tik silpnas žmogus, o jis, kaip įsitikinau pats toks nėra.

Modestas parodė didžiąja dalį apdovanojimų, iškovotų sporto varžybose, kuriuose dalyvauja jau turėdamas judėjimo negalią. Negalia netrukdė tikram sportininkui siekti  pergalių biliardo, stalo teniso ir plaukimo šakose. Daugybė apdovanojimų, taurių, medalių ir diplomų puošia šio žmogaus namus.
Modesto istorija patvirtina koks rizikingas yra profesionalus sportas ir žinoma, dabar neįgalusis sportininkas neturi galimybių išgyventi iš sporto, tačiau jis tebeturi vieną svarbiausių dalykų gyvenime -TIKSLĄ…

2009 m.

Joomla templates by a4joomla